Vos stipriau suspindus saulei, puolame lepintis saulės voniomis ir didžiąją laiko dalį praleidžiame lauke, besimėgaudami grynu oru. Apie nudegimus dažnai nė nesusimąstome arba tiesiog prarandame laiko nuovoką. Nors nuolat kartojama, jog būtina naudotis apsauga nuo saulės, dažnai tai pamirštame arba prisimename ją tuomet, kai jau būna vėlu. Nudegti saulėje nenori niekas, tačiau tai gali nutikti visai netikėtai, net tuomet, kai atrodo, jog diena pakankamai debesuota. Pajutus, jog oda ima perštėti ir raudonuoti, nedelsiant reikia imtis priemonių ir taisyti padėtį. Pagrindiniai patarimai yra šie (visite):

1. Atvėsinkite nudegusias vietas. Jeigu esate netoli baseino, ežero ar vandenyno, trumpam įšokite į vandenį, jog oda šiek tiek atvėstų, tam pakanka vos keleto sekundžių. Atvėsus, apsigaubkite rankšluosčiu arba apsirenkite rūbus ir skubėkite atlikti tolimesnius veiksmus. Vėsinti odą galima su šaltais kompresais. Kad kompresas būtų vėsesnis, į vandenį galima įberti ledo, tačiau jokiu būdu nedėti ledo tiesiai ant odos. Taip pat, galima nusiprausti po šaltu dušu arba pagulėti vėsioje vonioje, tačiau neilgai.

2. Kol oda dar drėgna, sudrėkinkite ją. Tam puikiai tinka švelnus kūno losjonas, tačiau reikia vengti aliejinių tepalų ir pačių aliejų, kadangi jie gali pridaryti dar daugiau bėdos. Keletą dienų iš eilės, darykite tą patį, oda nuolat turi būti drėkinama. Geriausia, su savimi visuomet turėti drėkinamojo ar kito specialaus kremo, kad būtų galima nuolat drėkinti odą.

3. Mažinkite uždegimą. Galima naudoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, jie gali padėti kovoti su diskomforto jausmu ir sumažinti skausmą bei perštėjimą. Šiuos preparatus galima naudoti tol, kol uždegimas sumažės ir perštėjimo nebeliks. Dar vienas pagalbininkas yra Aloe vera, jis laikomas saugiu ir gali palengvinti nestiprius nudegimus. Stenkitės dėvėti laisvus, švelnaus ir natūralaus audinio drabužius, kad oda nebūtų dar labiau dirginama. Ir žinoma, venkite saulės. Neturint galimybės dirbti ar būti ne saulėtoje vietoje ar pavėsyje, pasirūpinkite rūbais, kurie visiškai dengtų nudegusias vietas. Audinys turi būti plonas ir švelnus.

4. Gerkite daug skysčių. Nudegus, oda labai išsausėja, todėl būtina ją drėkinti ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Rekomenduojame gerti vandenį ir įvairius sportinius gėrimus, kurie padeda papildyti kūną elektrolitais, utiliser lisseur boucleur pour tous les types de cheveux.

5. Jei pastebite šiuos požymius, kreipkitės į gydytoją. Pastebėjus, jog jums ar jūsų vaikui ant odos atsirado pūslių, kamuoja karščiavimas, krečia drebulys, jaučiamas svaigimas ar kiti ne itin malonūs pojūčiai, nedelsiant kreipkitės į medikus. Su pūslėmis elkitės atsargiai ir be reikalo jų nelieskite, bei kitaip jų nedirginkite, kad apsisaugotumėte nuo įvairių infekcijų. Infekcijos požymiai – raudonis ir pūliai. Vos tik pamačius, jog oda pūslėta, kreipkitės į gydytoją, kitu atveju gali kilti komplikacijos ar net likti randeliai.

Nudegus saulėje, odą paprastai galima išgydyti ir sunormalizuoti, tačiau žala vis tiek yra padaroma. Pasikartojantys nudegimai, padidina odos vėžio riziką. Todėl žinant, jog reikės nemažai laiko praleisti saulėje, reikia pasirūpinti apsauga nuo jos. Oda tikrai padėkos. Tereikia prisiminti, kokie nemalonūs pojūčiai kamuoja nudegus saulėje ir noras ją apsaugoti kaip mat sustiprės. Net ir neilgas buvimas saulėje, gali būti pavojingas, ypač jei oda labai jautri. Niekas nėra apsaugotas nuo nudegimų, tačiau nudegus, svarbu tinkamai su tuo tvarkytis ir stengtis, kad tai nepasikartotų. Teigiama, jog stipriai nudegus daugiau nei penkis kartus, rizika susirgti odos vėžiu padvigubėja. Taigi, saugokime savo odą ir puoselėkime ją, o nudegus, laikykimės visų aukščiau nurodytų patarimų, kad būtų lengviau ištverti nudegimus.

Šiandien plačiai kalbama apie atliekų perdirbimą ir jo svarbą mūsų gyvenime. Esame skatinami rūšiuoti atliekas, mesti jas tik į tam skirtus konteinerius, stengtis pirkti ekologiškas pakuotes ir pan. Rūšiavimas labai naudingas mūsų planetai ir padeda mažiau teršti pasaulį, kuriame gyvename. Daugelis iš mūsų žino, jog galime rūšiuoti popierių, stiklą, plastiką ir metalą. Visgi, kartais pasitaiko, jog nežinome kaip rūšiuoti vienus ar kitus gaminius/produktus arba tiesiog nė nesusimąstome, jog galima juos rūšiuoti ir, kad jie gali būti perdirbami. Na, o jeigu nesusimąstome ir apie tai, vadinasi nė nepagalvojame, jog tam tikrų atliekų perdirbimas gali būti ne tik naudingas aplinkai, tačiau ir mūsų piniginei.

Vyno kamščiai. Nemažai žmonių, vyno kamščius laiko tam, kad galėtų jais papuošti namus, gėlių kompozicijas ir panašius dalykus. Atrodytų, jog tai bevertis daiktas, kuris tikrai negali atnešti papildomų pajamų? Deja, ši nuomonė klaidinga. Kaip ir minėta anksčiau, plus d’infos sur ce site, daugelis renka vyno kamščius tam, kad galėtų juos panaudoti kūryboje ir panašiuose dalykuose, todėl jiems nuolat reikia šių atliekų. Vardan jų, kai kurie pasiryžę net sumokėti. Skamba viliojančiai? Tiesa, už vyno kamščius didelių pinigų nereikėtų tikėtis, tačiau net ir nedidelė suma, gali prisidėti prie asmeninio biudžeto didėjimo. Paprastai, vyno kamščiai pardavinėjami eBay, tačiau norint juos parduoti, reikėtų surinkti ne vieną ir ne du kamščius, paprastai, jie supirkinėjami nuo šimto vienetų.

Plaukai. Plaukai, bene pelningiausias dalykas, kurį pardavus galima neblogai užsidirbti. Turint ilgus plaukus, arba žinant, jog jie tikrai greitai auga, galima papildomai užsidirbti. Užmokestis už natūralius plaukus gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų. Visa tai priklauso nuo atspalvio, ilgio, plaukų tipo ir jų išvaizdos. Yra nemažai vietų, kuriose galima parduoti savo plaukus. Taip pat, rekomenduojama pasikonsultuoti ir su savo asmeniniu kirpėju, jis gali parekomenduoti vietas, kur geriausia parduoti savo natūralius plaukus, arba galbūt jis pats nuspręs sumokėti už dailias jūsų sruogas. Žinoma, plaukus galima panaudoti ne tik vardan papildomų pinigų, tačiau ir kilniais tikslais. Nemažai žmonių serga įvairiomis ligomis, dėl kurių netenka plaukų. Yra organizacijų ir įmonių, kurios surenka plaukus, o vėliau iš jų pagamina perukus, kuriais gali pasipuošti sergantys. Tai labai kilnus poelgis. Ne visuomet reikia piniginės naudos, kartais malonu padaryti gerą darbą, dėl kurio žmonės tampa labai dėkingi ir laimingi.

Tuščia tara. Šis būdas gerai žinomas, tačiau kai kurie juo nepasinaudoja. Kaupdami tuščią tarą, galime ne tik susigrąžinti mokestį už ją, tačiau, rūšiuodami prisidėti prie švaresnio pasaulio. Beje, sukaupus nemažai tuščių butelių, skardinių ir parduodant jas vienu kartu, sumos kartais gali nustebinti ir maloniai papildyti piniginę. Šis rūšiavimo būdas, pasaulyje tampa vis populiaresnis, statomi taromatai, kurie priima tuščią tarą, o vėliau už ją grąžina pinigus. Tai protinga, pelninga ir gamtai naudinga idėja.

Jei apsidairytume aplinkui, pamatytume, jog beveik viskas ką naudojame, gali būti rūšiuojama ir perdirbama. Daugelis rūšiuojamų dalykų nepavers mūsų turtingesniais, tačiau net ir nepraturtėdami (outil puissant tel que les tronçonneuses électriques), prisidedame prie švaresnio pasaulio, kuriame gyvename. Rūšiavimas turėtų tapti įprastu reiškiniu, visai nesvarbu ar už tai galime gauti papildomų pinigų ar ne, svarbiausia, jog prisidėtume prie aplinkos tausojimo ir švaresnio oro, kuriuo kasdien kvėpuojame. Na, o jei už tai galime gauti dar ir papildomų pinigų, kodėl gi tuo nepasinaudojus.

Kiekvienas sodo prižiūrėtojas siekia turėti nepriekaištingą, kupiną augalų sodą ir traukiančią akį aplinką. Laistymas, sodinimas, tręšimas – visa tai apima sodo priežiūrą. Tačiau kartais, tos priežiūros būna šiek tiek per daug, ir sodo lapai parodo, jog jiems kažkas negerai. Pageltę lapai, pabalusios gyslos, pakitusi forma, sutrūkinėję kraštai, skylutės, sutrupėję šonai ir dar daugelis problemų, signalizuoja,jog augalams kažkas negerai. Ką daryti, kad lapai atsigautų? Kaip išvengti šių problemų, pastebint, jog lapai kinta?

Kenkėjų problema. Vabzdžiai gyvena ant lapų ir graužia lapo paviršių, bei jį naikina. Kaip atsikratyti to? Geriausias būdas apipurkšti lapus tam tikromis priemonėmis nuo kenkėjų, taip apsaugosite lapus ir jie toliau gyvuos jūsų sode.
Perlaistymas. Lapai atrodo pageltę, sutrūkinėję. Prastame dirvožemyje jūsų augalai gali tiesiog nuskęsti, nes šaknys nebepajėgs siurbti vandens. Šiuo atveju siūloma pripilti smėlio į tą vietą, kurioje auga augalai arba pasodinti juos į kitą, tinkamesnę augimui vietą.

Saulės trūkumas. Trūkstant saulės šviesos, lapai tampa išblukę ir nugeibę. Kadangi lapams augti reikalinga saulės šviesa, reikia pasirūpinti, jog augalai augtų toje vietoje, kur saulės daugiausia. Pasirūpinkite, kad sodo augalų nedengtų namo, medžių ar kitų objektų šešėliai, kurie neleidžia augalams gauti pakankamai saulės šviesos. Be saulės augalai negali vykdyti fotosintezės, kuri reikalinga augalams ir gyviesiems organizmams.

Dehidratacija. Dehidratacija atsiranda tuomet, kai augalui trūksta jam reikalingo vandens kiekio. Lapai tampa sausi, o juos palietus tiesiog trupa. Norint išvengti dehidratacijos, reikia nepamiršti, jog augalams reikia vandens. Kiekvieną savaitę augalai turėtų gauti bent vieną litrą vandens. Svarbiausia nepamiršti palaistyti augalų reguliariai ir galėsite džiaugtis žaliais ir gyvybingais lapais.

Kalio trūkumas. Kai trūksta kalio, lapų kraštai ima geltonuoti. Norint prisotinti dirvožemį kaliu ir panaikinti lapų kraštų geltonavimą, reikia į augalo dirvožemį užkasti citrusinių vaisių žievelių. Puikiai tiks ir daržovių atliekos, kurios praturtins dirvožemį jam reikalingu kaliu.

Azoto trūkumas. Trūkstant azoto, lapų centre esančios gyslos pageltonuoja. Norint išsaugoti lapus nuo tolimesnio geltonavimo, reikia skubiai pasirūpinti dirvožemio kompostu. Geriausia būtų į dirvožemį maišyti natūralaus mėšlo arba kavos tirščių.

Kalcio trūkumas. Kai augalams trūksta kalcio, jie tampa deformuoti, išsikraipo originali lapo forma. Norint atstatyti augalų kalcio trūkumą, reikia žinoti savo dirvožemio tipą. Jeigu jūsų dirvožemis rūgštus, į jį reikia įmaišyti kalkių. Jeigu jūsų dirvožemis šarminis – jam tiks gipsas.

Cinko trūkumas. Cinko trūkumą labai gerai įrodo pašviesėjęs lapų centras. Esant cinko trūkumui neatsinaujina ir sunkiai vystosi šaknys. Cinkas reikalingas susidaryti chlorofilui, kuris būtinas augalams. Patartina esant cinko trūkumui augalus apipurkšti rudadumblių ekstraktu.

Geležies trūkumas. Trūkstant geležies, lapai tampa labai trapūs, geltoni, comparatif machine expresso, gyslos blyškios, gelsvos. Norint išspręsti šią problemą pirmiausia reikia nustatyti dirvožemio pH lygį, tuomet sumažinti jį iki neutralaus (septynių) ir praturtinti dirvožemį fosforo trąšomis arba mikroelementais, kuriuose būtų geležies.

Magnio trūkumas. Magnis atsakingas už augalo ląstelių atsinaujinimą, taip pat jo yra chlorofilo sudėtyje. Esant šio elemento trūkumui augalo lapai tampa lyg zebras. Lapą juosia baltos juostelės. Siekiant išspręsti šią problemą, į dirvožemį reikia įmaišyti organinio komposto, kuriame gausu magnio. Arba galima įmaišyti angliškos druskos, kalkių, kurie padidintų magnio kiekį dirvožemyje.

Siekiant išsaugoti savo augalus ir norint džiaugtis nuostabiu sodu, reikia įdėti nemažai pastangų. Kaip sakoma, be darbo nebus ir vaisių!